Aktorė Aldona Vilutytė ir atlikėjas Andrius Zalieska-Zala: „Muzika ir poezija sustiprina viena kitą“

Aktorė Aldona Vilutytė ir atlikėjas Andrius Zalieska-Zala – draugai, nusprendę imtis vieno kūrybinio formato, kuriame klausytojai galėtų išgirsti muzikos ir poezijos sinergiją. Jų rengiamuose koncertuose „Pasinesusikalbėjimai“ susipina Aldonos Vilutytės balsu prabylanti moteriška poezija, kuri kupina jautrumo, subtilumo, išminties ir ironijos, kartu su įkvepiančia Zalos vyriška energija, ištransliuota per muzikos skambesį.

Scenos partneriai dalinasi mintimis apie gyvenimą karantino sąlygomis ir sugrįžimą prie įprastos rutinos, pasakoja apie jų pažinties istoriją, atvirai prabyla apie „Pasinesusikalbėjimus“ ir artėjančius vasaros planus.

Karantino metu daugelis menininkų patyrė kūrybinį sąstingį. Kokį poveikį šis laikotarpis turėjo jums, kaip menininkams, ir jūsų kūrybai?

Aldona: Pasirinkau ne laukti kada viskas baigsis, o viską priimti ir būti. Kartais net mėgautis tuo, kad nebereikia lėkti, skubėti ir per dieną būti penkiuose skirtinguose darbuose. Iki tol mano diena dažnai būdavo tokia – rytais vedu paskaitas, tada vyksta garsinimai televizijoje ar įrašų studijoje arba privačios kalbėjimo lavinimo pamokos, o dienos pabaigą vainikuodavo spektaklis. Beje, tokia rutina man irgi patiko.

Karantinas man leido suprasti, kad kokius metus laiko tikrai turėčiau ką veikti ir namuose – esu pasiilgusi namų, tiesiog buvimo ir ilgų rytų su kava. Karantino metu daug skaičiau, žiūrėjau nemažai filmų ir atradau mišką šalia savo namų, į kurį kasdien eidavau pasivaikščioti. Susiformavo kasdieniai naminiai ritualai. Žinoma, pajutau, kad sulėtėjau ir tai man labai patiko.

Andrius: Matyt nepatenku į minimus menininkus, kurie patyrė kūrybinį sąstingį. Žinoma, sąstingis, kalbant apie fizinę, kultūrinę aplinką, ištiko absoliučiai visus – planuoti gyvi susitikimai su klausytojais neįvyko. Kam apie tai kalbėti, juk gripu persergame apie tai daug neplepėdami. „Persirgau“ šiuo karantinu ir einu toliau – funkcionuoju! Juk kūrybinis raumuo nesiilsi, svarbu gražiai ir darniai jį lavinti, o tada, žiū, – vietoje sąstingio užgrius gilesnis ir brandesnis kūrybinis proveržis.

Po karantino visi nekantraudami grįžta prie intensyvių darbų, kaip jums sekasi grįžti prie įprastos rutinos?

Aldona: Mano darbai tęsėsi gana intensyviai ir karantino metu – vyko LMTA virtualios paskaitos, vedžiau individualias virtualias kalbėjimo lavinimo pamokas įvairių profesijų žmonėms ir turėjau keletą seminarų. Taip pat neatsisakiau ir garsinimo, nes turiu galimybę tai daryti ir namuose. Karantino metu taip pat vyko intensyvios repeticijos su Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriais su kuriais kartu pristatėme „Bestuburiada“ internetinę spektaklio versiją. Buvo tikrai įdomu, džiaugiamės, kad virtualus spektaklio variantas susilaukė didelio aplinkinių dėmesio ir palaikymo. Karantino pabaigoje dar karantino sąlygomis aš filmavausi seriale „Mano meilė karantinas“, kurio režisierius Emilis Vėlyvis. Taigi ta rutina nebuvo visai dingusi, tik viskas vyko namuose, todėl pasibaigus karantinui labiausiai reikėjo pratintis prie žmonių ir eismo.

Andrius: Jau grįžau – su nedideliu trenksmu ir aktyviai kalendoriuje žymimomis užimtomis dienomis. Atrodo, kad viskas kaip buvę – aš išsiilgęs gyvo bendravimo su tekstais ir muzika, o klausytojai pasiilgę koncertų. Smagiai ir aktyviai judame pirmyn!

Jau ne pirmus metus žmones kviečiate į kitokius koncertus „Pasinesusikalbėjimus“, kuriuose susipina eilėraščiai ir muzika. Kaip atradote vienas kitą, kaip scenos partnerius? Kodėl nusprendėte imtis tokio renginio formato?

Aldona: Neatsitiktinis atsitiktinumas – esame bičiuliai, buvome pakviesi atskirai sudalyvauti Bardai.lt gimtadienyje ir kilo idėja pasirodyti kartu. Mums labai buvo smagu kartu repetuoti. Drauge sukūrėme 15-iolikos minučių pasirodymą, kuris buvo įvertintas – iš kolegų ir žiūrovų sulaukėme daug gražių žodžių, o organizatoriai iškart paprašė pilnos programos. Repeticijos tęsėsi ir dabar jau turime gastroles po Lietuvą, o rudenį esame pakviesti koncertuoti Islandijoje.

Andrius: Esame ganėtinai seni pažįstami, draugai, kurie bendrų vakarėlių metu visada rasdavo apie ką kalbėtis. Visada stebėjome vienas kito kūrybines veiklas, susitikus juokaudavome, kad reikia mums abiems kažkokio priimtino kūrybinio formato, kuris leistų kalbėtis su klausytojais apie tai, kas mums rūpi ir skauda, kaip skirtingai, bet tuo pačiu panašiai matome žmonių santykius. Manau,  abu labai subtiliai ir dailiai papildome vienas kitą.

Kaip muzika ir poezija papildo bei sustiprina viena kitą?

Aldona: Man visada buvo įdomu minties, žodžio ir garso skambėjimas. Įdomu ieškoti įvairių formų, dirbant su tekstais ir balsu bei derinant tai su kitais balsais ir instrumentais.

Andrius: Kalba ir poezija pripildyta melodingumo virsta kultūros, plačiąja prasme, tekstu. Tuo pačiu –  tai tarsi švietėjiška misija – dviguba nauda klausantiems. Galbūt tam tikri žiūrovai, atėję paklausyti Daivos Čepauskaitės eilių, niekada nebuvo apie tai skaitę arba manęs girdėję, o čia mus išgirsta kitokiu formatu. Tuo pačiu  juk sutiksite, kad moteriški ir vyriški pasaulėvokos bei kalbėvokos būdai skiriasi. Čia moteriška poezija, kurią skaito nuostabi moteris, ir mano vyriška energija per muziką tikrai sukuria bendrus reikalus –  bendrą esatį. Tikrai taip  –  muzika ir poezija papildo bei sustiprina viena kitą.

Kodėl pasirinkote renginyje įtraukti Daivos Čepauskaitės poeziją? Kuo jos eilėraščiai jums yra artimi?

Aldona: Man labai priimtina ir sava Daivos poezija. Jos eilėse gražiai, kartais paradoksaliai susijungia jautrumas, subtilumas, išmintis ir ironija.

Andrius: Visa Daivos Čepauskaitės poezija yra pilna labai gražių eilėraščių. Tuo pačiu tai yra labai stipri ir moteriška atsvara mano kūrybai ir, žinoma, tai Aldonos mylimiausia poetė. Visomis juslėmis gali šias eiles jausti. Žavi meistrystė ir talentas valdyti kalbą bei žodį. Žavi saviironija, kandumas, kuris taip subtiliai dera su absoliučiu lyrizmu.

Ką šiais poezijos vakarais norite ištransliuoti žiūrovams?

Aldona: Kartais juokauju, kad mūsų koncertą reikia reklamuoti kaip tokį, kuriame nebus nieko naujo, originalaus, šokiruojančio, ypatingo ar nepakartojamo. Bus tiesiog ramus ir jaukus vakaras, bet jei mums su Andriumi to reikia, tai tikiu, kad atsiras ir kam dar reikės. Visų pirma, mes kviečiame pabėgti nuo buities, kasdienių rūpesčių, problemų ir pabūti kartu. „Pasinesusikalbėjimai“ – kiek visko telpa į šitą sugalvotą žodį. Būna žmonės kalba ir nesusikalba, būna ir atvirkščiai – būna visaip.

Tai tokie pasinesusikalbėjimai tarp manęs ir Andriaus, tarp mūsų ir klausytojų, tarp dainų ir eilėraščių. Apie tuos, kurie šalia, apie tuos, kurių nėra, apie tai, kas neįvyko, apie tai, ką pražiopsojome, apie svajones, klaidas, lūkesčius ir apie tai, kad gyventi ir mylėti yra gera. Manau, kad koncerto gerumas priklauso ir nuo klausytojo patirties, kiek jis dainose ir eilėraščiuose randa savęs, kiek mes jam primename, ką jis buvo pamiršęs, o gal kažką praleido ir tik dabar atrado ar suprato. Dainomis ir eilėraščiais mes atvirai dalinamės ir pasakojame apie save ir apie juos.

Andrius: Mano žinutė trumpa – ateikite ir būkite su mano muzika, su Aldonos kalbėjimo menu ir Daivos eilėmis. Kiekvienam linkiu būti savo pasauliuose, kurio erdves ir patirtis apsibrėžia kiekvienas klausytojas per mūsų kūrybą. Norisi, kad toks „neformatas“ būtų atradimas kiekvienam, kuris myli muziką, poeziją ir improvizaciją.

Ką po šių susitikimų išsinešate patys? Kokiomis emocijos ir šviežiomis mintimis pasikraunate?

Aldona: Visada sakau, kad man labai svarbu žmonės su kuriais aš esu, dirbu ar einu į sceną. Man gera būti su Andriumi, jo dainomis ir Daivos eilėraščiais. Gera susitikti ir repetuoti geriant kavą mažoje studijoje, o po to dalintis rezultatu su žmonėmis, kurie ateina pas mus. Koks bus vakaras, priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo erdvės kurioje esame ir žmonių, kurie ateina. Žinau, kad yra dalis žmonių, kurie nepraleidžia nė vieno mūsų koncerto ir planuoja vėl ateiti.

Andrius: Kaskart, kai gebi išjudinti, išlaisvinti klausytojo vaizduotę, kai jauti, kad erdvėje imi kvėpuoti kartu su visais, kai imi kartu su visais kurti vis kitokią, tik tai akimirkai aktualią dabartį, va tada jauti, kad prasmingai būni. Motyvacija eiti toliau, energetiniai mainai, nedidelė šventė viduje, kūrybinis užtaisas – visa tai ir dar daugiau gaunu. Tai skatina lavinti tą kūrybinį, dvasinį raumenį!

Kokie jūsų likę vasaros planai?

Aldona: Su Andriumi esame pakviesti koncertuoti įvairiuose Lietuvos miestuose. Kviečiame ir būsime liepos 22d. Giruliuose, 29 d. Vilniuje, festivalyje „Poezijos pavasaris“, rugpjūčio 22 d. vidurnakty koncertuosime Anykščiuose, festivalyje „Purpurinis vakaras“ ir 29 d. dainuojamosios poezijos šventėje „Spinduliuojantys poeziją“, Druskininkuose.

Taip pat po Lietuvą keliauju ir su kalbėjimo lavinimo seminarais. Šiuo metu repetuoju su muzikante folkloriste Laurita Peleniūte ir aktore Justina Smieliauskaite poezijos ir senovinių lietuvių dainų koncertą, kuris vyks rugpjūčio 1 d. Menų spaustuvės kiemelyje. Tai vėl bus kitoks buvimas su poezija ir muzika. Jau repetuojant mažoje studijoje kartais užgniaužia gerklę ir atsiranda ašaros.

Tikiu, kad po atviru dangumi ir su geru įgarsinimu tai, ką repetuojame labai stipriai suskambės. Taip pat rugpjūtį esu pakviesta vaidinti dviejuose filmuose – tai pusę mėnesio truks filmavimai, o šiuo metu vyksta pasiruošimas. Dar labai svarbus planas paatostogauti.

Andrius: Gaudyti paskutinę minutę.

www.zmones.lt informacija